|
ANDAJA LYRICS
"Ið Atminties" (2006)
1. Andajai
2. Ateis Laikas
3. Ið Atminties
4. Rudens Raudose Girdþiu Tylø Mirties Balsà
5. Kariui
6. Dievø Kerðto Valandoje
7. Bridimas Atgal
1. Andajai
Sudaužei dangaus sostà,
Užgesinai šventas ugnis,
Tik liûnuose žibëti palikai
Tamsias žvëries akis.
Tûkstanèius metø tylëjæ jos prašneko,
Kai kaukë alkani šunæs,
Kai vandenin nebekvietë mënesio veidai,
O padûlavæs akmuo pasakë.
Prasklendžia juodi sparnai,
Nutyla varno šnektos
Nustebæ atsimerkia nemirëliai
Prasmek!..
Žaltviskø klejonës amžiams
Persirengia kerštinga apgaule
"Už senoliø didybæ!"
Tai Andaja bunda!
Sukepusios lûpos kartos,
Liûnø deive, pakilk,
Ir kirsk nuogu šalèiu
Užliek savo baime...
Kai bejëgiškas pyktis, susilies su vëliø aimanom,
O kraujas stings dar nepasiekæs žemës,
Iš toliø atplaukia ritualo garsas,
Kuriantis, griaunantis, nežinomas...
2. Ateis Laikas
Šiaurys budins tylø akmená, kuris
Stebi vandeny besisukant medžio paveikslà.
Paniræs savo akiø gelmëj ir danguj
Vaitojanèiam srovës kruvinose ašarose...
Žvaigždërijis vilkas, saulæ prarijo,
Paskendo rûmuose žemës širdis.
Klejojantis žvaigždynø tamsiais keliais
Iššauktas paslaptinga ritualo galia.
Kalvai kalveliai kala kardà
Áprasmintà gintaro saulës ženklu
Žiniø aukos dûmuose palikusá
Beprasmiškai suteptà juodà dangø!!!
Ar atsiras didvyris paimsiantis Ginklà?
Ar juodà dangø nudažys vilko krauju?
Gimsiu aš tànakt paženklintas dievø
Gintarinës svastikos simboliu...
Žvaigždërijis vilkas, saulæ prarijo,
Paskendo rûmuose žemës širdis.
Klejojantis žvaigždynø tamsiais keliais
Iššauktas paslaptinga ritualo galia.
Kalvai kalveliai kala kardà
Áprasmintà gintaro saulës ženklu
Žiniø aukos dûmuose ir kardo ašmenyse
Paliko dangaus ir vilko kraujo lašus.
3. Ið Atminties
Atjodamas priešas žemæ girdë krauju,
Gegutëm pavirtusios saulës raudojo...
Paniekinæ tautos gyvus dievus,
Suniokojæ kraštà niekingai kvatojo!
Vëjas Šiaurys rudeniniais laukais lakstë,
Gaudë Perkûno ragas naktim,
Vëlnias këlë užsnûdusius toliuos,
Liûliavo didžiûnus raistai juodi...
Paimk ir kirski galveles,
Juodoj nakty vilku užkauki,
Ir dangø žemæ, ir marias,
Iš širdies sklindania giesme apgaubki!
Pajutæ pûstynæ žirgai piestu stojos,
Akim pablûdusiø lakstë šarvuoèiai,
Ne jiems šià žemæ laistyt krauju,
Ne dël jø sesutëm gegulëm raudoti...
Neliko nei ženklo ásibrovëlio baisiø pëdø,
Nesigirdi balsø iš anapilio toliø,
Nakty tik palikæs šiltà savo guolá,
Aš vis dar kaukiu vilku!!!
4. Rudens Raudose Girdþiu Tylø Mirties Balsà
Mënesio dalgiai skabà sietynus,
Rudens melodijos medžiuos nurimæ...
Lapø šnarëjimas á auštantá rytà
Pradžià padarë sauliø kelionei.
Rudenio sakmës ateinanèià mirtá
Garbina tarsi didžiausià vertybæ.
Verkiantys Karaliai grimzta á juodà
Nebûtá, kurioj ramumà randa.
Skaudžios, išbarstytos mintys apie gyvatos galà
Žeidžia kaip krsilas, papuolæs á tušèias akiduobes,
Kurios nešlama nukritæ lapai, pranešæ pabaigà...
Vienišos dienos, dažanèios sidabru
Gelsvus medžius, agonijoj stingusius.
Nusineša su savim ir bemirštania saule
Á sermëgà susuktà džiugesá.
Nuodingais syvais Užmarštis gràso
Sklinda pavëjui ežerø šnektos
Karkluosna linguoja laumiø pëdos
Išaušus diena naikina stebuklus.
Ir pasilieka tik apsamanojusios svajos,
Ežerø verksmas aušros raudony ir bekrentà lapai,
pranešantys apie verkiantá rudená.
5. Kariui
6. Dievø Kerðto Valandoje
7. Bridimas Atgal
|
|
